Ausinės klasifikuojamos pagal keitiklio tipą ir pagal nešiojimo stilių. Ausinių pasirinkimas – individualus procesas. Skirtingiems žmonėms tinka skirtingo tipo ir dydžio ausinės. Renkantis ausines būtina įvertinti, kur ir kada jos bus naudojamos. Taip pat labai svarbus veiksnys yra naudotojo ausų forma ir dydis, reikalaujama garso kokybė. Baziniai kriterijai renkantis ausines yra skambėjimo kokybė ir patogumas.
Pagal skambėjimo kokybę ausinės vertinamos taip pat, kaip ir bet kurie kiti dinamikai. Tiesiog pasiklausykite. Gerokai svarbiau tai, kaip jos iš tikro skamba, negu tai, kas rašoma techninėse charakteristikose. Skirtingai nuo kolonėlių, ausinės siunčia garsą tiesiai į klausytojo ausis, garso bangos greitai pasiekia ausų būgnelius ir nespėja paveikti klausytojo galvos. Tokiu atveju, daugelis garsinių mechanizmų, veikiančių įprastomis sąlygomis, klausantis muzikos per ausines, lieka neveiklūs. Tai lemia, kad ausinių pasirinkimo procesas yra individualesnis negu kolonėlių pasirinkimas. Vienos ir tos pačios ausinės skirtingai skamba skirtingiems žmonėms, todėl didelę įtaką garso girdėjimui turi klausytojo ausų ir galvos forma. Jei ruošiatės pirkti ausines ir jums rekomenduoja konkretų modelį ar gamintoją, vertinkite šį pasiūlymą tik kaip vieną iš galimų variantų. Neieškokite sprendimų svetimuose patarimuose, verčiau pasiklausykite kuo daugiau modelių. Skambesio kokybę rodo tokie požymiai:
-Švarus garsas be trukdžių,
-Gilūs, aiškūs bosai,
-Ausinės su „megabass“ sistema gali skambėti duslokai,
-Ausinėse su vibracija žemų dažnių skambėjimas turi būti jaučiamas fiziškai,
-Vienodas dažnių diapazonas – nėra aukštų dažnių pertekliaus ar trūkumo,
-Rinkdamiesi belaides ausines atkreipkite dėmesį į šnypštimą – jo beveik neturi būti,
-Jei šios ausinės „surround“, atkreipkite dėmesį į erdvinio skambėjimo tikrumą ir aiškumą.
Ausinių perteikiamas garsas svarbus, tačiau ne mažiau svarbus ir patogumas. Ausinės turi būti patogios. Jums nebus patogu, jei ausinės spaus galvą arba nesilaikys ant jos. Pagalvokite, kokiose situacijose jūs dažniausiai naudojatės ausinėmis ir suformuluokite savo kriterijus. Kiek patogios naudoti bus ausinės, paprastai priklauso nuo šių charakteristikų:
-Patogumas – ilgai naudojant ausines nepatogumas, jei jis buvo, tik didės.
-Jei ausinės įstatomos į ausis – įsitikinkite, kad jos nekrenta iš ausų ir nesuteikia nemalonių pojūčių.
-Reguliavimas – ar lengvai lankelis ir ausinių kaušeliai gali prisitaikyti prie naudotojo galvos formos.
-Laido ilgis ir tipas – yra dviejų tipų laidai: „Y formos“, kurie nėra dvigubi ir atskirai eina iki kiekvieno ausinės kaušelio, ir vienpusiai, iki ausinių kaušelio einantys tik iš vienos pusės. Vidutinis laido ilgis – 1,5–3 metrai. Jei naudojate ausines su nešiojamu grotuvu, jums reikės trumpesnio laido ir atvirkščiai, dirbant studijoje – ilgesnio.
Patikimumas tampa labai svarbus, kai kalbame apie portatyvinę techniką, kai ausinių reikia profesionaliam naudojimui. Nešiojama technika paprastai lengva ir trapi, todėl šiuo atveju daugiau galimybių turi „išgyventi“ modeliai, turį tvirtą dėklą. Profesionalioje sferoje naudojamos ausinės kasdien patiria dideles apkrovas ir dažniau lūžta. Patvarumą lemia ir tai, kaip su jomis elgiamasi. Laidai, ypač ploni, dažnai genda dėl to, kad yra tampomi arba mindomi. Lankeliai lūžta, ausinių kaušeliai nukrenta. Intensyviai naudojant gedimų išvengti nepavyksta. Bet kokiu atveju, pirkdami ausines profesionaliam naudojimui, ieškokite tvirtos konstrukcijos modelių, kurie turi lengvai pakeičiamas detales.
Kalbant apie patikimumą, reiktų nepamiršti ausinių perkrovų. Kelių milivatų užteks, kad būtų pasiektas stiprus garsas. Paprastai ausinės gali atlaikyti iki 100 mW, profesionalios – nuo 100 iki 1000 mW, tačiau dažnai garso įrašų studijose viršijamos visos leistinos normos, o tai gali sugadinti net pačią kokybiškiausią aparatūrą.
Techninės charakteristikos
Ant visų ausinių pakuočių turėtų būti nurodytos jų techninės charakteristikos, kitaip sakant, profesionalia kalba aprašyta tai, kaip turi veikti šios ausinės. Dažniausiai visų gamintojų nurodytos charakteristikos būna pagerintos, o kalbant apie ausines – techninės charakteristikos gali tiesiog suklaidinti. Verta dar kartą pakartoti: ausinių skambėjimas labai priklauso nuo klausytojo galvos ir ausų formos. Todėl „geros“ ausinės nebūtinai tinka visiems, ir atvirkščiai „blogos“ techninės charakteristikos nebūtinai reiškia blogą skambesį. Visgi vertėtų žinoti, ką jos reiškia. Apžvelkime labiausiai išplitusius rodiklius:
Dažnių charakteristika (ADCH) – dažnių, kuriuos gali atkurti šios ausinės, diapazonas. Tipinis žmogus gali girdėti dažnius nuo 20 iki 20 000 Hz. Garsus už šių ribų gali girdėti tik profesionalai ir audiofilai, kurie kartais gali girdėti net megahercus. Ultra žemus dažnius (mažiau 20 Hz) greičiau galima pajausti, o ne išgirsti. Atsargiai reiktų vertinti pareiškimus apie „plokščią“ dažninį aidą (kartais tai žymima kaip 20–20 000 Hz +/- 3 db). Nereiktų painioti žmogaus ausiai girdimo ADCH su tikruoju ausinių ADCH. Tai, ką mes vertiname kaip vienodą viso diapazono dažnių aidą, yra specialiai mūsų klausai išlyginta, bet tikrai ne „plokščia“ ADCH. ADCH išlyginimas. Yra du žmogaus ausiai girdimų dažninių charakteristikų išlyginimo mechanizmai: laisvos erdvės (free-field) metodas ir difuzinio lauko(diffuse-field).
Pirmuoju atveju manoma, kad klausytojas klausysis esant tokioms sąlygoms, kad nekils aidas. Difuzinio lauko metodas, atvirkščiai, modeliuoja kambarį, į kurio sienas garsas atsimuša. Manoma, kad antrasis būdas atkuria natūralesnį garsą. DF išlyginimo kokybė vertinama pagal IEC 60268-7:1996 standartą. Kadangi ši metodika sukurta standartinių dydžių galvoms ir ausims, sąlyginiam kambariui, DF išlyginimas negali garantuoti rezultatų, idealiai tinkančių skirtingiems žmonėms ir muzikos tipams. Įrašas, priklausomai nuo to, kaip jis buvo atliktas, gali būti ir geresnis, ir blogesnis dėl DF išlyginimo.
Iškraipymų koeficientas, matuojamas kaip neteisingai perduodamų signalų procentas, rodo, kiek tvarkingai ausinės perduoda garsą. Paprastai šis rodiklis būna 1 proc. ir mažiau (nuo maksimalaus galingumo). Testai rodo, kad 1 proc. iškraipymų yra beveik negirdimas. Reiktų pastebėti, kad esant dideliam garsui, ausinės signalą atkuria tiksliau negu kolonėlės.
Jautrumas (garsas) rodo ausinių veikimo efektyvumą, tai yra atkuriamo garso garsumo (garso slėgio lygis decibelais) ir įeinančio signalo jėgos (milivatais) santykį. Žemi jautrumo rodikliai rodo, kad bandant pasiekti norimą garsą, tokios ausinės sunaudos daugiau elektros energijos negu ausinės su aukštais jautrumo rodikliais. Paprastai nešiojamosios technikos elektrinis signalas yra silpnas, todėl su ja naudojamos ausinės turi pasižymėti dideliu jautrumu. Šiuolaikinės dinaminės ausinės turi 90 db ir didesnius rodiklius. Renkantis ausines portatyviniam grotuvui reiktų rinktis tokias, kurių jautruma100 db ir daugiau.
Impedansas matuojamas omais ir rodo, kiek ausinės veikia stiprintuvą. Šis rodiklis nėra svarbus, kai kalbama apie tranzistorių stiprintuvą, kurie gali atlaikyti beveik bet kurių ausinių apkrovas. Lempiniai stiprintuvai gerokai jautresni impedanso stiprumui. Paprastai ausinių impedansas yra mažiau negu 100 omų, bet yra ir profesionalių modelių, kurių impedansas siekia 200 omų ir daugiau. Jie skirti sumažinti stiprintuvui tenkančias apkrovas, o tai ypač aktualu, kai prie vieno stiprintuvo prijungta keliolika ausinių. Tiesa, reiktų nepamiršti, kad daug omų turinčioms ausinėms reikia ir stipresnio maitinimo, matuojamo nebe milivatais, o vatais.