Į akis iš kart krinta gražus lakuotas medinis korpusas. Kitoje pusėje normalios audio sistemos jungtys, kokias retai sutiksi prie šiuolaikinės PC garso aparatūros. Dizainas gėdos nedaro. Nulupus ~450Lt kainą ir azijiečių hieroglifais apipaišytas apsaugas netgi galėtum sumaišyti su prabangiais HiFi garsiakalbiais!

Deja, kažkur sutaupyti reikėjo. Pirmoji auka buvo juokingo ilgio, vos poros metrų laidai.

Jų pakaks vieninteliu atveju, jei Solo 7C laikysite ant stalo, o kompiuteris yra dešinėje stalo pusėje (kas pasitaiko ypatingai retai). Todėl iš kart reiktų papildomai nusipirkti ilgesnį RCA laidelį.

Taip pat žymiai ilgesnį poros gyslų kabelį antram satelitui, nes tokio dydžio kolonėles geriausiai statyti kambario kampuose ar bent šalia stalo, bet tikrai ne ant jo ir ne metro atstumu…

Tais pačiais taupumo sumetimais, jokių papildomų jungčių, mygtukų ar funkcijų Solo 7C daugiau nesiūlo. Pridėtas vienintelis nuotolinio valdymo pultelius, kuriuo galėsite keisti įėjimo šaltinį, garso, treble ir bass lygius.

Žodžiu, pirkdami Solo 7C jūs mokate tik už pačius garsiakalbius, ir nieko daugiau. Tie atrodo įspūdingai kaip ir pats medinis korpusas. Magnetiškai izoliuotos dalys po 2x 6,5 colio ir vienas 1colio tweeter’is. Gamintojo aprašymas skamba:

H F- silk 1” with Kurt Millers technology usage, L F 6.5” speaker designed by Peter Larsen set in separate camera, L/M А 6.5” speaker designed by Peter Larsen

Galbūt viduje skiriasi elektros grandinės pajungimas, todėl vienas 6.5 colių vadinamas žemų dažnių, o kitas 6.5 žemų/vidutinių dažnių, bet iš išorės vizualiai jie atrodo vienodai. Todėl kyla įtarimas, kad be papildomos galios toks sprendimas daugiau nieko neprideda lyginant su vienos dalies + tweeter modeliais kaip Solo 6C. Žinoma, čia tik teorija, o dabar laikas bandymams.

Pasistengiau išbandyti daugiau įvairių muzikos stilių. Labiau patiko Rock’as pvz.: Bon Jovi albumas skambėjo puikiai. Pastebėjau, kad dauguma panašių stilių groja labai gražiai, kur dominuoja vokalas (pvz.: Stereophonics) ar akustinės gitaros. Metallica taip pat patiko su Solo7c. Šiek tiek prasčiau sekėsi su Punk Rock, kur gana keistai girgždėjo elektrinės Audio Bullys ar Simple Plan gitaros. Lygiai ta pati problemėlė klausantis Digitalism elektroninio stiliaus albumo. Su House ir bumčikų mėgėjais liko dvejopa nuomonė, David Guetta Memories tikrai gali nervinti net kaimynus kitoje pusėje gatvės, netgi tas ritmas buvo žymiai garsesnis už visą likusį garsą, lyg kitoje sistemoje būtume pridėję nemažą + ant Subwoofer. Tuo pačiu net didžiausią + uždėjus ant Bass, nė iš tolo nepanašu į eilinių Logitech Z-5500 baubimą, kas kai kuriems žmonėms būna vadinasi minusu. (: